Siekdami gauti paramą žemės ūkiui vystyti, ūkininkai privalo iš anksto atlikti namų darbus.
2022 m. lapkričio 21 d. Europos Komisijoje patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas), kuriuo siekiama tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros, didinant šio sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, pajamas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą, ūkininkavimui, verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Iš viso penkerių metų laikotarpiu 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4 mlrd. Eur Europos Sąjungos paramos ir apie 276,5 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų.
Populiariausia Strateginio plano intervencinė priemonė – „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pagal šią intervencinę priemonę parama ūkininkams teikiama negrąžintinos dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos formomis. Įprastai paramos prašoma įvairiai žemės ūkio technikai įsigyti. Siekdamas gauti paramą, ūkininkas privalo pateikti paraišką pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles.
Tačiau investicinio projekto parengimas ir paraiškos dėl paramos jam finansuoti pateikimas savaime negarantuoja, kad parama bus gauta. Atlikusi paraiškos tinkamumo gauti paramą vertinimą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) arba Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM), gali pripažinti paraišką netinkama finansuoti. Paraiškų vertinimo procesas yra pakankamai sudėtingas, o argumentai, kuriais remdamasi institucija atsisako tenkinti paraišką, ne visada yra aiškūs ir suprantami net ir profesionaliam teisininkui.
Atlikdamos paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimą, institucijos vadovaujasi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-640 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 (toliau – Administravimo taisyklės).
Pirmiau nurodytose Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse išdėstyta daugybė reikalavimų tiek ūkininkų teikiamų paraiškų turiniui, tiek prašomoms finansuoti investicijoms. Išsami sprendimų atsisakyti tenkinti paraiškas dėl paramos skyrimo analizė leidžia daryti išvadą, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurių NMA ar ŽŪM atsisako tenkinti paraiškas – reikalavimo pagrįsti ketinamos įsigyti žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui nesilaikymas. Toks reikalavimas nustatytas Įgyvendinimo taisyklių 42.2 papunktyje, pagal kurį investicijų atitiktį ūkio gamybiniam potencialui pareiškėjas (ūkininkas) turi pagrįsti paramos paraiškoje ir kartu prie su paraiška teikiamų dokumentų, kai įsigyjama žemės ūkio technika, pridėti skaičiavimus, pagrindžiančius įsigyjamos žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui.
Teisės aktuose nepateiktos išsamios taisyklės, kuriomis vadovaujantis būtų galima nustatyti ūkininko ketinamos įsigyti žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui, tai yra vertinamojo pobūdžio kriterijus, individualiai nustatomas pagal konkretaus ūkininko situaciją. Minėtame Įgyvendinimo taisyklių 42.2 papunktyje tik lakoniškai nurodoma, kad suplanuotų išlaidų atitiktis pareiškėjo ūkio gamybiniam potencialui vertinama pagal jų atitiktį valdomam žemės plotui, ūkinių gyvūnų skaičiui ir pan. NMA šį kriterijų aiškina siaurai – pagal turimas mokslines metodikas apskaičiuoja planuojamos įsigyti žemės ūkio technikos realų darbo laiką (dienomis) ūkininko valdomose žemės ūkio naudmenose ir pripažinusi, kad darbai būtų atlikti per pernelyg trumpą laiką, deklaratyviai konstatuoja, kad minėta technika pareiškėjo ūkiui yra per galinga, t. y. jos pajėgumas neatitinka ūkio gamybinio potencialo. Toks vertinimas yra subjektyvus ir neišsamus, todėl nelaikytinas pakankamu sprendimui dėl paraiškos tinkamumo finansuoti priimti. Intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ pagrindiniai tikslai yra paramos pagalba modernizuoti ūkius jiems reikalinga našia technika ir skatinti tokių ūkių plėtrą. Ar iš tiesų, atsižvelgiant į šiuos tikslus, lemiamą reikšmę sprendimui skirti paramą gali turėti tik tai, kiek laiko ūkyje bus dirbama su technika?
Deja, ūkininkai ne visada skiria pakankamai daug dėmesio skaičiavimams, pagrindžiantiems jų planuojamos įsigyti žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui – tokių skaičiavimų išvis neatlieka arba pateikia juos neišsamius, tinkamai nepatikslina jų net gavę NMA užklausas. Todėl kilus teisiniam ginčui dėl NMA priimto sprendimo atsisakyti pripažinti paraišką tinkama finansuoti, pirmiau nurodyti vienpusiški NMA skaičiavimai neretai lieka vieninteliais duomenimis, kuriais remdamiesi administracinių ginčų komisija arba teismas palieka galioti ūkininkui nepalankų NMA sprendimą.
Tam, kad išvengtų tokių situacijų, ūkininkai privalo atlikti namų darbus kuo anksčiau, dar prieš teikdami paraiškas paramai gauti, o jeigu to nepadarė – ištaisyti paraiškos trūkumus, komunikuodami su NMA jos vertinimo etape. Kaip minėta, žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktis ūkio gamybiniam potencialui yra vertinamojo pobūdžio kriterijus, nustatomas pagal individualią ūkininko situaciją, todėl jis turi gan plačias galimybes pagrįsti, kodėl pasirinkta žemės ūkio technika yra tinkama jo ūkiui. Vis dėlto, siekiant tinkamai įvykdyti šį reikalavimą ir atsakyti į ne visada teisiškai pagrįstas, aiškias ir suprantamas NMA užklausas, rekomenduotina kuo anksčiau pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba. Profesionali teisinė pagalba reikalinga ne tik parenkant ūkininko pozicijai pagrįsti būtinus duomenis, bet ir iš anksto ruošiantis galimam teisiniam ginčui su NMA, taip pat ginčo nagrinėjimo institucijose metu. Šiuo atveju reikšmingi gali būti patys įvairiausi duomenys: apie ūkininko valdomų žemės ūkio naudmenų specifiką; apie degalų, laiko sąnaudų sumažėjimą atliekant darbus nauja technika ir teigiamą įtaką aplinkai; apie ūkininko turimos technikos gedimus; apie naujos technikos naudojimo įtaką ūkininko pelnui ir kt. Pažymėtina, kad šie duomenys turi būti tikslūs, o ne abstraktaus pobūdžio, grįsti išsamiais skaičiavimais. Tokiems duomenims gauti prireiks daug pastangų, tačiau šių duomenų visumos įvertinimas gali lemti ginčą su NMA sprendžiančių institucijų išvadą, kad konkrečiu atveju ūkininko ketinamos įsigyti žemės ūkio technikos pajėgumas visgi atitinka ūkio gamybinį potencialą ir jos įsigijimas yra tinkamas finansuoti paramos lėšomis.
Apibendrinant darytina išvada, kad siekdami gauti paramą žemės ūkiui vystyti ūkininkai privalo atsakingai ruoštis paraiškų teikimo ir vertinimo procesui, savo veiksmus planuoti taip, kad jie būtų naudingi ateityje sprendžiant galintį kilti teisinį ginčą. Ankstyvame etape pasitelkta kvalifikuota teisinė pagalba gali turėti esminę reikšmę priimant ūkininkui palankų sprendimą finansuoti jo projektą.
Straipsnį parengė Advokatų profesinės bendrijos Redlaw vyresnysis teisininkas advokato padėjėjas Lukas Juodelis.
